Kas yra džinas?

džinas

Kas yra džinas? Iš ko jis daromas? Kokios yra džino rūšys? Kuo jos skiriasi viena nuo kitos? Kokie yra populiariausi kokteiliai su džinu? Šiuos klausimus pasistengsiu apžvelgti šiame tekste, nes prasidėjusi vasara grąžina žmonių domėjimąsi šiuo gėrimu ir vis dažniau jų taurėse matomi kokteiliai su džinu.

Kas yra džinas? Iš ko jis yra daromas?

Kalbant techniškai, džinas yra spiritinis gėrimas, kuris dažniausiai daromas iš grūdinių spiritų, o pagrindinis jo skonį formuojantis komponentas yra kadagio uogos. Kaip jos naudojamos, apibrėžia skirtingą džino rūšį. Šio gėrimo pavadinimas kildinamas iš prancūziško žodžio genièvre, kuriuo vadinamos kadagio uogos. Šį žodį pasiskolino olandai, pradėję daryti gėrimus su kadagiais ir pritaikę jį sau gavo genever. Gėrimo gamybai išplitus iki Anglijos, ten jo pavadinimas buvo sutrumpintas iki gin. Didžioji dalis džino daroma iš grūdinių spiritų, tačiau kartais naudojami ir kiti distiliatai. Tai gali būti vynuogių, sidro ar bet koks kitas spiritas, nes įstatymas pasirinkimo galimbių neriboja.

Iš ko daromas džinas?

Kadagio uogos

Esminis džino ingredientas yra kadagio uogos. Dėl savo ryškaus ir charakteringo skonio, jos yra naudojamos nuo neatmenamų laikų: tiek medicinoje, tiek ir maisto ar gėrimų gamyboje. Jos minimos jau 2 a. graikų gydytojo Galeno raštuose, kur jis siūlo kadagio uogas maišyti su alkoholiu. Pasak jo, tai naudinga kepenims ir inkstams, bei pagerina gėrimo skonį. Tokia štai buvo antikinė medicina.
Kadagys atsirado prieš 250 mln. metų, todėl per tokį ilgą gyvavimo ciklą, susiformavo keletas jo rūšių. Džinui dažniausiai naudojama Juniperus communis communis veislė. Tai nedidelis medelis ar krūmas, kuris gali išgyventi iki 200 metų.
Džino gamintojai dažniausiai naudoja kadagio uogas iš Toskanos, Maroko ir Rytų Europos. Didelė jų dalis vis dar yra renkama laukinėje gamtoje. Albanija, Bosnija ir Hercegovina kartu pagamina virš 700 tonų kadagio uogų per metus, kur didžioji dalis yra surenkama individualių rinkėjų, parduodančių savo surinktas uogas didelėms kompanijoms. Uogų rinkimas reikalauja daug laiko. Rinkėjai deda krepšius ar paklodes po kadagio medžiu ir kratydami jo šakas, stengiasi nukratyti sunokusias uogas, kad neprinokę liktų ant medžio. Vėliau surinktas uogas reikia džiovinti tamsioje, sausoje vietoje. Per didelė šiluma pašalins iš jų esminius, skonį formuojančius aliejus, o drėgmė gali sukelti pelijimą.
Kadagio uogose yra alfa-pineno, kuris suteikia pušies ar rozmarino užuominų; mirceno, kuris dar randamas kanapėse, apyniuose, laukinuose čiobreliuose, bei suteikia prieskoniškumo, žemiškumo. Dar jose yra limoneno, kuris suteikia gyvas citrinos užuominas. Darant džiną, naudojama gausybė įvairiausių prieskonių ir uogų papildyti kadagiams, tačiau populiariausiomis galima būtų laikyti šiuos: kalendra, citrinos ir kitų citrusinių vaisių žievelės, šventagaršvės šaknis, kardamonas, imbieras, saldymedis, vilkdalgis, cinamonas.

Iš ko daromas džinas?

Kaip daromas džinas? Kokios yra džino rūšys?

Pagal Europos Sąjungos įstatymus, yra keletas punktų, kuriuos gėrimas turi atitikti, kad galėtų būti vadinamas džinu. Svarbiausia yra tai, kad jo skonį formuoti galima kadagiu ir kitais priedais, tačiau skonyje turi dominuoti kadagio uogos. Džino stiprumą galima koreguoti vandeniu, bet ne mažiau kaip iki 37,5% alkoholio tūrio.

Yra 3 pagrindinės džino rūšys: džinas (gin), distiliuotas džinas (distilled gin) ir Londono džinas (London dry gin).

Džinas

Paprasčiausia džino rūšis ir jo gamyba yra liberaliausia. Jį galima daryti tiesiog į etilo alkoholį dedant kadagio uogas, jų ekstraktus ar kitus priedus. Spalvą galima koreguoti. Tokio džino pavyzdys yra Strange Luve Pink.

strange luve pink džinas

Strange Luve Pink

Distiliuotas džinas

Didžioji dalis šio džino skonių ir aromatų atsiranda distiliacijos proceso metu, kai į distiliatorių dedamos kadagio uogos ir kiti skonio komponentai. Po distiliacijos jo skonį ribotai, tačiau galima koreguoti tam tikrais priedais.

Londono džinas

Visi šios rūšies džino skoniai ir aromatai atsiranda distiliacijos proceso metu, kai į distiliatorių dedamos kadagio uogos ir kiti ingredientai. Jokių priedų į jį dėti negalima. Jo distiliacijai turi būti naudojamas aukštesnės kokybės etilo alkoholis. Toks džinas dažnai vadinamas sausu. Tokio džino pavyzdys yra Canaima Gin.

džinas iš Diplomatico

Canaima Gin

Kitos džino rūšys:
Plymouth gin.
Tai Londono stiliaus džinas, kuris privalo būti padarytas Plymuto mieste. Beje, panašų džiną turime ir Lietuvoje, tai Vilniaus Džinas.

Bathtub gin. Spėjama, kad ši džino rūšis atsirado prohibicijos JAV laikais. Mintis ta, kad į vonią buvo pilama viskas, kas pasitaikydavo po ranka ir taip gaudavosi bathtub džinas. Du puikūs šio džino pavyzdžiai yra Gin Del Professore Monsieur ir Gin Del Professore Madame.

Old Tom gin. Šis džinas atsirado prieš keletą šimtų metų, iki rektifikavimo kolonos atradimo. Džinas tuomet buvo kiek griežtesnio skonio nei įprasta dabar, todėl jis buvo saldinamas. Puikus šio stiliaus pavyzdys yra Gin Del Professore Crocodile.

itališkas džinas

Gin Del Professore Crocodile

Sloe gin. Techniškai tai nėra džinas, tai yra likeris. Gaunamas maceruojant dygiąsias slyvas džine.

Kokteiliai su džinu

Iš esmės, džinas retai ragaujamas vienas ir pirmiausiai jis naudojamas kaip kokteilių ingredientas. Su juo galima maišyti gausybę kokteilių, žaisti juose su skirtingais džinais ir ieškoti naujų spalvų. Be jokių abejonių, pats populiariausias džino kokteilis yra Gin Tonic. Su proporcijomis ir ingredientais galite improvizuoti, griežtų taisyklių čia nėra. Galit net toniką keisti kitais limonadais. Pvz., venesuelietiškas džinas Canaima, tobulai dera su greipfrutų limonadu.

Kitas, be galo populiarus džino kokteilis yra Negroni. Jis susideda iš džino, vermuto ir biterio, sumaišytų lygiomis dalimis. Italai Del Professore gali pasiūlyti visą rinkinuką.

Negroni rinkinys

Ar Jums daugiau

nei 20 metų?

Taip Ne