Viskio brandinimas: kokiose statinėse brandinamas viskis?
Esminė viskio kūrimo proceso dalis formuojant jo skonį ir aromatą yra viskio brandinimas. Atėjo laikas pokalbiui apie tai, kokiose statinėse brandinamas viskis. Žemiau rasite dažniausiai viskio industrijoje naudojamų statinių tipus ir kitą informaciją apie jų naudojimą.
Iš kokio medžio medienos daromos statinės?
Absoliuti dauguma statinių yra ąžuolinės. Jos idealiai tinka tiek dėl savo patvarumo ir tvirtumo, dėl įtakos skoniui. Daugiausiai jų padaroma iš baltojo amerikietiško ąžuolo, kiek mažiau iš Europoje augančių ąžuolų. Skirtingos šio medžio rūšys turi skirtingą sandarą, todėl jų įtaka besibrandinančio gėrimo skoniui ir aromatui yra skirtinga. Kartais statinės yra daromos ir iš kitų medžių, tačiau jose brandinti viskiai dažniausiai būna ribotų leidimų. Tarp kitų medžių galima paminėti klevą ir kaštoną.
Kiek kartų naudojamos viskio statinės?
Statinės brandinti viskiui paprastai naudojamos keletą kartų. Kuo ji naujesnė, tuo jos įtaka viskio skoniui ir aromatui yra ryškesnė. Kartais butelių etiketėse galima rasti užuominų ne tik į tai, kokiose statinėse viski buvo brandintas, bet ir kelintą kartą jos buvo naudotos.
Virgin Oak. Tai yra naujo ąžuolo statinė, vadinasi joje prieš tai nebuvo brandintas niekas ir viskis joje pirmą kartą. Pavyzdžiui, Kavalan Atrinkta Ir Išpilstyta Specialiai Duoklė Angelams.
First Fill. Tai pirmo užpylimo statinė. Taip vadinamos šviežios statinės, kurios atvyksta į viskio daryklą iš vyninių ar burbono daryklų, ir kuriose jau buvo ten brandinami gėrimai. Pirmu užpylimu yra laikomas pirmas užpylimas viskiu. Pavyzdžiui, Kavalan Ex-Sherry Oak.
Refill. Taip vadinamos statinės, kurios viskio darykloje užpilamos pakartotinai. Tokiose statinėse paprastai viskis laikomas ilgiau nei pirmo užpylimo, nes jos nėra tokios pat aktyvios ir jose reikia laikyti ilgiau, norint pasiekti norimą skonį ir aromatą.
Statinių tipai
Barrel. Tai standartinė statinė, kuri naudojama pirmiausiai brandinti burbonui. Kadangi burbonui brandinti reikia naudoti naujas statines, iš JAV jos keliauja į visą pasaulį, kur jose po burbono brandinami kiti viskiai, romas, tekila ar alus. Jos daromos iš baltojo amerikietiško ąžuolo ir jų dydis yra apie 200 litrų.
Hogshead. Tai statinė, kuri daroma iš kitų statinių šulų. Dažniausiai iš burbono, kur šulų sujungiama daugiau ir statinė gaunasi didesnė. Jos dydis yra apie 250 litrų. Jos gali būti daromos ir iš kitokių, pvz., chereso statinių.
Butt. Taip vadinamos standartinis chereso statinės iš Ispanijos. Jos tradiciškai daromos iš Europietiško ąžuolo, nors pastaraisiais metais jų gamyboje naudojama vis daugiau ir baltojo amerikietiško ąžuolo. Jos paprastai yra apie 500 litrų tūrio.
Port Pipe. Kaip sufleruoja pavadinimas, šios statinės pirmiausiai naudojamos brandinti portui. Jų dydis svyruoja nuo 500 iki 650 litrų tūrio.
Quarter Cask. Tai mažos statinės, kurios gaunamos perdarant didesnes statines. Kaip pavadinimas sufleruoja, jos dydis yra lygus ketvirčiui originalaus tūrio. Ketvirtinė burbono statinė paprastai yra apie 50 litrų, o chereso apie 125 litrų. Mažas statinės tūris padidina viskio sąlytį su medžiu ir paspartina brendimo procesą.
Barrique. Tai statinės, kurios pas viskio gamintojus patenka iš vyno pasaulio. Dažniausiai jos būna pagamintos iš europietiško (prancūziško) ąžuolo ir talpina apie 225 litrus viskio.
Puncheon. Dar viena chereso statinių rūšis, kurios forma skiriasi, tačiau tūris paprastai yra toks pat – apie 500 litrų.
Madeira Drum. Tai madeiros vynui brandinti daromos statinės, kurios vėliau keliauja pas viskio gamintojus. Jos viskio industrijoje sutinkamos gana retai, o jų tūris apie 600 – 650 litrų.
Cognac Cask. Taip pat gana retos statinės viskio industrijoje. Jos daromos iš prancūziško ąžuolo ir pirmiausiai naudojamos šio gėrimo brandinimui. Jų tūris yra apie 300 litrų.
