Ar amžius viskio butelio etiketėje yra svarbu? No age statement viskis.

Buvo laikai, kai rinkdamasis viskį dažnas žiūrėdavo į skaičius, kurie skelbė jo amžių. Tai buvo tarsi esminis dalykas, apsprendžiantis jo kokybę ir išskirtinumą. Į viskį, kuris amžiaus nuorodos etiketėje neturėjo, buvo žiūrima kaip į dėmesio nevertą, banalų masinį produktą. Tačiau laikai pasikeitė. Šiandien besižvalgant po gėrimų krautuvių lentynas gana lengva pastebėti, kad daugybė naujų viskio leidimų savo amžiaus indikacijos etiketėje neturi. Šie viskiai turi savo pavadinimą – „No Age Statement“ arba tiesiog „NAS“. „NAS“ kategorija yra vertinama labai prieštaringai, nes po šių butelių etiketėmis slepiasi įvairios kokybės gėrimai, kurie buvo sukurti vedant skirtingų idėjų ir tikslų. Kas yra „NAS“ viskiai, kodėl ir kaip jie atsirado, ar jie yra gerai ar blogai –  pabandysiu atsakyti šiame straipsnyje.

KELETAS ISTORIJOS FAKTŲ

Oficiali viskio istorija yra skaičiuojama nuo  15 amžiaus, kuomet pirmus kartus buvo paminėtas jo darymas Airijoje ir Škotijoje. Pagal pirmuosius istorinius šaltinius galima drąsiai teigti, kad tame amžiuje viskis jau nebebuvo naujovė. 1494 metais šis gėrimas pirmą kartą paminėtas Škotijoje, valstybės iždo dokumentuose. „Eight bolls of malt to Friar John Cor wherewith to make aqua vitae“ sako dokumento tekstas. „Aqua vitae“ (liet. gyvybės vanduo) Viduramžiais buvo vadinami bemaž visi distiliuoti skysčiai, o vėliau, šis pavadinimas liko alkoholinių gėrimų pavadinimu. Beje, iš čia ir kilo pats viskio pavadinimas. „Aqua vitae“ išsivertę į savo gėlų kalbas senovės airiai ir škotai gavo „Uisce beatha“ ir „Uisge beatha“, kas padedant anglams vėliau pavirto į „Whiskey“ ir „Whisky“. Bet grįžkime prie valstybės iždo dokumentų. Juose dominikonas John Cor užsakinėja salyklą viskio darymui į Škotijos Karaliaus James‘o IV dvarą. „Eight bolls of malt“ – archajiški tūrio mato vienetai, kuriuos konvertavus į šiuolaikiškus, pasak „Škotijos Viskio Asociacijos“, gautume tokį salyklo kiekį, iš kurio buvo įmanoma išvaryti maždaug 1500 butelių viskio. Atsižvelgiant į šiuos skaičius, galima daryti išvadą, kad 15 amžiaus gale škotai jau puikiai žinojo, kaip reikia daryti viskį ir greičiausiai turėjo ne vieno amžiaus darymo patirtį. Beje, pirmas istorinis šaltinis apie viskį Airijoje siekia 1405 metus. Iš ten viskio darymo paslaptys ir greičiausiai buvo atneštos į Škotiją.

The Illicit Highland Whisky Still – Sir Edwin Landseer.

Tokia tai būtų trumpa istorijos pamoka, kurią čia išdėsčiau štai dėl ko: viskis yra gėrimas, oficialiai įžengęs į septintą šimtą metų (neoficialiai galbūt ir į tūkstantmetį). Per visą šį laiką, jis išgyveno daugybę pakilimų ir nuopuolių, įvairiausių džiaugsmų ir vargų bei transformacijų. O kas mūsų temoje svarbiausia ir kur link aš lenkiu, per visą šį didžiulį laiko  tarpsnį, viskio butelio etiketėje nurodyti jo amžių įprasta praktika tapo tik praėjusio amžiaus 7-8 dešimtmečiuose, o tai tik viso labo kelios dešimtys metų, šimtų metų istorijos tėkmėje.

BRANDINIMO LAIKO ŽYMĖJIMO YPATUMAI

Praėjusio amžiaus septintajame ir aštuntajame dešimtmečiuose škotai masiškiau pradėjo eksportuoti salyklinį viskį. Iki tol, šios rūšies viskio leidimai buvo paprastai skirti tik vidaus rinkos vartojimui. Salyklinio viskio gamyba yra gerokai sudėtingesnė ir brangesnė nei maišyto viskio, todėl marketingistams teko pasukti galvą, kaip potencialių vartotojų akyse pateisinti didesnę naujo produkto kainą. Tuomet industrija nusprendė ant viskio butelių nurodyti jo amžių ir komunikuoti, jog kuo viskis yra ilgiau brandintas, tuo jo kokybė yra aukštesnė. Bet štai praėjus keliems dešimtmečiams, tie patys salyklinio viskio eksporto pionieriai keičia plokštelę ir kalba, jog viskio amžius butelio etiketėje nėra svarbu. O kaip yra iš tiesų?

This Is Not A Luxury Whisky receptas

Pagal Europos Sąjungos teisę bei Škotiško viskio reglamentą, nurodant viskio brandinimo laiką, jį galima nurodyti tik pagal jauniausią kupažo dalį. Tai, beje, galioja visiems brandintiems gėrimams. Jei sumaišysime, tarkime, 10, 15 ir 45 metų žaliavą vienam gėrimui kurti ir etiketėje norėsime nurodyti mišinio amžių, turėsime rašyti, jog šis gėrimas yra 10 metų amžiaus. Šioje vietoje, daugelio viskio mėgėjų ir kūrėjų nuomone, viskio amžiaus vaizdavimas ant butelio etiketės pagal šiuolaikinę tvarką netenka prasmės. Įstatymo, kad ir koks jis šiai dienai būtų, laikytis privaloma, tačiau gyvename įdomiu viskio istorijos raidos etapo metu, kuomet iniciatyvos keisti šiuos įstatymus jau įgauna pagreitį. 2015 metų pabaigoje viskio inovatorių kompanija „Compass Box“ išleido du naujus viskius „The Flamming Heart 5th Edition“ ir „This Is Not A Luxury Whisky“, eilinį kartą patraukdama gėrimų industrijos dėmesį. Abu viskiai buvo prabangūs, įdomūs ir išleisti ribotais tiražais, kaip ir daug kitų kompanijos produktų. Tačiau daugiausiai dėmesio „Compass Box“ sulaukė dėl kitos priežasties: išleisdama šiuos viskius, ji savo tinklapyje paviešino kupažo receptus, nurodydama tikslias sumaišytų dalių proporcijas, kilmę ir, kas svarbiausia, amžių. Štai „This Is Not A Luxury Whisky“ buvo kupažuotas iš 19 metų brandinto „Glen Ord“, 40 metų brandinto „Strathclyde“, 40 metų brandinto „Girvan“ ir 30 metų brandinto „Caol Ila“ viskio. Pagal galiojančius įstatymus žymint šio gėrimo amžių, etiketėje nurodyti reikėtų 19 metų, tačiau šis skaičius visiškai neatspindi jo bendro amžiaus, o tik jį gerokai sumenkina. Tai yra pagrindinė priežastis, kodėl „Compass Box“ ir kitos panašios viskio kompanijos nenurodo amžiaus savo viskio leidimų etiketėse.

This Is Not A Luxury Whisky

KOVA DĖL SKAIDRUMO

Netrukus po šių viskių ir jų receptų pasirodymo, „Compass Box“ kompanija buvo apskųsta „Škotijos viskio asociacijai“ vieno iš narių ir jos spaudžiama, buvo priversta iš receptų pašalinti amžiaus nuorodas, kurios pažeidžia Europos Sąjungos teisę ir Škotiško viskio reglamentą. Nuo tos dienos prasidėjo diskusijos ir procesai, kurie vyksta iki šiol. Dauguma viskio mėgėjų palaiko „Compass Box“, kurie kovoja už didesnį škotiško viskio industrijos skaidrumą. Jie siekia, kad kiekvienas viskio gamintojas turėtų teisę viešinti visą informaciją susijusią su savo produkcija, kurią tik nori. Atrodo gana absurdiška, kad to daryti negalima. Beje, šios kompanijos tinklapyje galite prisidėti prie jos vykdomos kampanijos savo parašu. Vėliau prie „Compass Box“ prisidėjo Škotijos „Bruichladdich“ viskio distilerija, kuri paviešino vieno iš savo viskių kupažo receptus, kuriuos galima sužinoti pagal viskio partijos numerius daryklos interneto svetainėje.

AMŽIUS IR KLIMATAS

Kitas labai svarbus dalykas, į kurį reiktų atkreipti dėmesį vertinat viskio amžių yra tai, kokiame klimate jis buvo brandintas. Karšto klimato šalyse, viskis bręsta gerokai greičiau. Pavyzdžiui, Taivano „King Car Distillery“ kuriamas „Kavalan“ viskis kartais savo brandos piką pasiekia vos per 7 – 8 metus. Per tą laiką iš statinės išgaruoja daugiau nei pusė jos tūrio, o skonis ir aromatas tampa labai koncentruotas bei turtingas. Viskio etiketėje nurodžius tokį metų skaičių, baro ar krautuvės lentynoje šių dalykų nežinančiam vartotojui tokio viskio kaina atrodytų neadekvati, nes ji gali prilygti kelis dešimtmečius brandintam škotiškajam.

Brandinimą karšto klimato kraštuose puikiai iliustruoja vieno iš ilgiausiai brandintų indiškų viskių istorija. „Amrut 10 YO Greedy Angels“ yra dešimt metų ąžuolo statinėje praleidęs viskis, kurio rasti prekyboje yra be galo sunku. Jei šis viskis būtų 10 metų brandintas Škotijoje, jo kaina greičiausiai būtų keliasdešimt kartų mažesnė ir jis nieko nestebintų, tačiau per šį laiką Indijos Pietuose, Bengalūro mieste esančioje „Amrut“ distilerijoje brandinto viskio statinė „godžių angelų“ pagalba, neteko 75 procentų savo pradinio tūrio. Į butelius išpilstyti liko vos 25 procentai jo ir tai yra kaina, kurią reikia mokėti už 10 metų brandinimą karštame klimate.

Teeling viskio statinės

ATGAL Į ŠKOTIJĄ

Amžiaus žymėjimas viskio butelio etiketėje ne visada turi prasmę. Kaip žinia, didžioji dalis pasaulio viskių yra vienaip ar kitaip maišyti. Turėdamas didesnę veiksmų laisvę, viskio kūrėjas turi daugiau galimybių sukurti įdomų produktą. Vėsaus klimato šalyse esančių viskio kompanijų kūrybinę laisvę riboja tai, kad per kelis dešimtmečius susiformavęs supratimas, jog viskio kokybę apsprendžia jo amžiaus nuoroda etiketėje, iki šiol yra gyvas. Tačiau kaip bebūtų, šiai dienai apie 80 procentų Škotijoje leidžiamo viskio yra „NAS“, o viskis su amžiaus nuoroda tampa vis retesnis. Nusistovėjusią tvarką ima keisti ne tik naujos kompanijos, bet ir senos – didžiosios. Augant viskio populiarumui visame pasaulyje, gamintojams tampa vis sunkiau tenkinti paklausą ir išlaikyti savo produkcijos tęstinumą. Sudėtingiausia viskio kūrime, ko gero, yra tai, kad šiandien distiliavus, gėrimas viskiu taps ne mažiau kaip po 3 metų. Nors paprastai šis laikas yra gerokai ilgesnis. Itin sudėtinga prognozuoti, kas vyks po tiek laiko ir dar sudėtingiau būti pokyčiams pasiruošus su reikiamu žaliavos kiekiu brandinimo sandėliuose. Pasitraukus iš vienos ar kitos rinkos, į ją sugrįžti gali būti be galo sudėtinga, o gal būt ir visai neįmanoma dėl šiandieninės konkurencijos. „NAS“ viskio leidimai kiek supaprastina gamintojų gyvenimą, nes nesant amžiaus nuorodai etiketėje, produkto skonio ir aromato profilį atkurti gali būti lengviau ir paprasčiau. Kūrėjas gali rinktis iš didesnio ir įvairesnio išteklių kiekio.

KITA MEDALIO PUSĖ

Iki šios vietos apie „NAS“ viskius rašiau tik teigiamus dalykus. Skaitant viskininkų blogus ir įvairias svetaines apie viskį, dažnai susidursime su neigiamu šio kategorijos vertinimu. Kaip ir kiekviena naujovė konservatyviame viskio pasaulyje, „NAS“ daug kam kelia nepasitikėjimą ir atrodo kaip bandymas naudojantis populiarumu uždirbti kuo daugiau, nuleidžiant kokybės kartelę. Taip, kartais tenka su jais sutikti, nes yra pavyzdžių, kuomet viskio daryklos vietoje reguliarių leidimų su 10 ar 12 metų nuoroda leidžia kitus, jaunesnio kupažo dalių produktus, stengdamiesi neprarasti savo pozicijų rinkoje ir nespėdami išlaikyti tiek metų savo spiritų. Kartais taip gimsta nauji, įdomūs produktai, o kartais blankūs ir neišdirbti. Dar reiktų paminėti, kad patys pigiausi ir skoniais – aromatais skurdžiausi viskiai dažniausiai amžiaus indikacijos etiketėje neturi. Neabejoju, kad šis dalykas žavesio „NAS“ kategorijai vartotojų akyse nepriduoda.

KAS TOLIAU?

Toliau belieka laukti ir žiūrėti kur viskio industriją nuneš pakilę permainų vėjai. Norėtųsi tikėti, kad kovojantiems už didesnį skaidrumą pavyks pasiekti savo tikslus ir laikui bėgant kiekvienas viskio kūrėjas turės galimybę viešinti visą norimą informaciją apie savo produkciją. O kalbant apie viskio amžiaus vaizdavimą etiketėje, norėčiau palinkėti per daug šių skaičių nesureikšminti. Juk jie kartais surišą kūrėjui rankas, o kartais iš principo nėra rašomi. Leiskime turiniui kalbėti už save. Ir kaip sakė Satchel Paige, „kokio amžiaus būtum, jei nežinotum, kokio amžiaus esi?“

* Šis tekstas buvo publikuotas specializuotoje spaudoje 2016 metais.

** Per po straipsnio paskelbimo praėjusius metus, Compass Box skaidrumo kampanija baigėsi. Įstatymų pakeisti jiems nepavyko, tačiau keletą žingsnių į priekį jie žengė. Jei norite sužinoti Compass Box viskių tikslius receptus su brandinimo amžiumi, tai galite padaryti rašydami tiesiai jiems. Arba jei kada nukeliausite į viskio parodą, kurioje dalyvaus Compass Box dirbantys žmonės (pvz., gal sekančiame Vilnius Whisky Festival), šių receptų galėsite paklausti ir gyvai.

Istorijos autorius Kęstutis Bingelis

Ar Jums daugiau

nei 20 metų?

Taip Ne