Compass Box viskis ir jo istorija

Compass Box viskis ir jį leidžianti kompanija pernai minėjo savo dvidešimties metų jubiliejų. Buvo numatyta daug vakarėlių, tačiau užvirtusi pandemija planus sugriovė ir beliko švęsti tik virtualiai. Ką, beje, kompanija ir darė, naujus savo leidimus pristatydama virtualiose degustacijose bei pasakodama jų istorijas interneto platybėse. Compass Box visada buvo vienas svarbiausių prekės ženklų mūsų įmonės portfelyje ir prisipažinsiu, vienas įdomiausių man pačiam. Žinau, kad nesu toks vienas ir šių viskio menininkų idėjos sudomina daugybę viskio mėgėjų visame pasaulyje. Per savo veiklos dešimtmečius, jie viskio industrijai davė daug ir akivaizdu, kad jų veikla prisidėjo prie škotiško viskio progreso ir permainų. Atėjo laikas apžvelgti šios nuostabios kompanijos istoriją ir įdomiausius darbus.

Škotiškas viskis prieš 20 metų

Istoriją reiktų pradėti nuo jos įkūrėjo – pono Johno Glaserio. Iki Compass Box pradžios, jis dirbo Diageo – gėrimų industrijos gigante. Kaip pats pasakoja, jo darbai pirmiausiai prasidėjo su vynais JAV, bet vėliau jie amerikietį iš JAV atvedė į Europą ir jis įsikūrė Londone. Dalis Johno veiklos kompanijoje buvo susijusi su įvairių produktų vystymu, tarp kurių buvo ir viskis, kuris patraukė jo dėmesį. Daug keliaudamas po Škotiją, jis susipažino su šiuo gėrimu iš vidaus, ėmė vis labiau gilintis į jo gamybos ir marketingo subtilybes, kol galiausiai priėjo išvadą, kad kaip jis pats sako „Whisky was not cool“. Kalbame apie 2000 metus, kuomet stipriųjų gėrimų industrija buvo visai kitokia. Kalbant apie škotišką viskį, jis buvo be galo konservatyvus, statiškas ir beužleidžiantis savo vietą kitiems gėrimams. Šios šalies viskio eksportas jau keletą metų iš eilės krito žemyn.

Pradėjęs suprasti viskio kūrimo subtilybes, Johnas Glaseris suprato, kad viskio maišymas yra vienas svarbiausių ir įdomiausių etapų ten. Tuo pačiu, viskio maišyme jis įžvelgė daugybę plotų kūrybai. Jo žodžiais tariant: „aš supratau kas maišymas tuo metu buvo ir kuo jis galėjo tapti, pažiūrėjus į šį procesą kūrybiškiau“. Jis nusprendė, kad škotiškam viskiui reikia naujų, maišymu užsiimsiančių viskio namų. Šią idėją Johnas Glaseris pristatė savo vadovams, siūlydamas kurti „Boutique Blending House“ Diageo kompanijos viduje, tačiau ji vadovų nesudomino. Tikėdamas savo idėja ir turėdamas viziją, kaip ją įgyvendinti, Johnas nusprendė jos imtis pats. Taip 2000 metais gimė Compass Box.

Gimsta Compass Box

Pirmasis kompanijos ofisas ir maišymo laboratorija buvo tiesiog Johno namų virtuvėje, Londone. Ten jis pradėjo eksperimentuoti maišydamas įvairius viskius, kurti savo gėrimus ir įgyvendinti gimusias idėjas. Pirmas Compass Box išleistas viskis buvo Hedonism. Kaip ir dera novatoriams, tai buvo pirmas tokio tipo viskis Škotijoje. Jį sudarė vos dvi grūdinių viskių (angl. single grain) statinės iš Cambus ir Caledonian, sumaišytos tarpusavyje. Grūdinis viskis tais lakais buvo suprantamas tiesiog, kaip maišyto viskio sudedamoji dalis. Buvo įmanoma rasti vienos grūdinio viskio daryklos leidimų, tačiau kelis grūdinius viskius maišyti tarpusavyje, viskio gamintojams atrodė beprasmybė. Johnui atrodė kitaip. Grūdinio viskio skoniai ir aromatai nėra intensyvūs ar kompleksiški ir gerokai lengvesni už salyklinio viskio. Kiekvienos daryklos žaliava turi savo skonio savybes, kiekviena statinė skoniui priduoda savo ir tokius viskius sumaišius tarpusavyje galime gauti kažką įdomaus ir unikalaus. Tuo, iš esmės, Compass Box ir užsiima (plačiau apie maišymą galite skaityti čia). Išpilstęs pirmąjį viskį, Johnas pradėjo jį platinti Londone. Pasakoja, jog tiesiog keliavo po miesto barus, bendravo su barmenais ir barų vadovais, pasakojo savo kompanijos idėją ir siūlė ragauti savo kuriamo viskio.

Kaip minėjau, Compass Box atsiradimo laiku, škotiškas viskis išgyveno sunkmetį: eksportas jau keletą metų krito, daryklų sandėliuose kaupėsi viskis, kurio distiliacijos kiekiai buvo planuojami tikintis nuolatinio augimo. Toks laikas, atrodytų, nėra dėkingas škotiško viskio kompanijos startui, tačiau sumanus kūrėjas dažnai grėsmėse gali atrasti galimybes. Kad ir kokia konservatyvi buvo ir, didele dalimi iki šiol yra, škotiško viskio industrija, bet Compass Box Škotijoje susilaukė šilto priėmimo. Kaip sako Johnas, bet kokios iniciatyvos tuo metu buvo sveikintinos ir buvo „nesvarbu, kad jis amerikietis, kad parduoda grūdinius viskius ir ant butelių klijuoja keistas etiketes“. Tiesa, iniciatyvos buvo sveikintinos, bet ne visada priimamos.

Kaip veikia Compass Box?

Johnas Glaseris niekada neturėjo tikslo stati savo daryklą ir distiliuoti savo viskį. Juk vien Škotijoje daryklų yra galybė, o jų sandėliai pilni viskio statinių. Kiekviena jų daro savitą gėrimą ir maišant juos tarpusavyje, atsiveria neregėtos galimybės kūrybai. Viena darykla turi ribotas galimybes kurti skonį ir aromatą. Ji remiasi savo distiliacijos puodais, kurie išgauna tam tikrą skonio charakterį. Siekdama įvairumo, darykla ieško įdomių statinių, nes tik jų pagalba galima išgauti skonio įvairovę. Maišyti savo viskių su kitos daryklos viskiais retai kada kuri pasiryžta, nes single malt viskiu tai padariusi savo viskio ji vadinti nebegalės. Compass Box į viską žiūri kitaip. Jų tikslas yra sukurti įdomų, gerą viskį, o ne viskį, kuris atitiktų seną stereotipinį įsivaizdavimą. Jie gali sumaišyti dūminio skonio viskį iš Islay su lengvo ir vaisiško skonio viskiu iš Speyside, dar viską papildydami savo prancūziško ąžuolo statinėse brandintu Highland regiono daryklų mišiniu, ir gale gauti kažką unikalaus.

Pirmas susidūrimas su Škotiško Viskio Asociacija

Škotiškas viskis oficialiai skaičiuoja jau ne vieną šimtmetį. Svarbiausi jo standartizavimo dalykai įvyko praėjusio šimtmečio pradžioje. Bet jis nuolat keičiasi. Keičiasi technologijos, išvedamos naujos grūdų veislės, keičiasi kiti gėrimai, kurių statinėse vėliau brandinamas viskis – keičiasi iš esmės viskas. Kai viskio gamintojai ar industriją prižiūrinčios institucijos sako, kad vienas dalykas yra tradicinis, kitas ne, jie kartais į situaciją žiūri labai siaurai. Jie neatsižvelgia į inovacijas tolimoje praeityje, kurios jau spėjo tapti norma bei užtrenkia duris šiais laikams atsiradusioms idėjoms ar technologijoms, kurios galėtų pasitarnauti. Kiekvienas pokytis ilgą istoriją turinčioje srityje yra sudėtingas. Su tuo Compass Box pirmą kartą susidūrė 2006 metais, išleidę pirmą The Spice Tree viskio versiją. Netrukus po išleidimo, jie susilaukė grasinimų teismais, buvo priversti viskį grąžinti iš prekybos ir šis įvykis neabejotinai atkreipė viskio pasaulio dėmesį į Compass Box.

Kurdami The Spice Tree, Compass Box nusprendė panaudoti vyno pramonėje taikomą technologiją, kai į statinės vidų yra dedami ąžuolo šulai. Tai padarius, statinės turinio sąlytis su mediena yra didesnis ir tai pakeičia jo brandinimą. The Spice Tree viskiui jie panaudojo skrudinto prancūziško ąžuolo šulus, kurie viskio skoniui ir aromatui suteikė savito prieskoniškumo. Netrukus po išleidimo, Škotiško Viskio Asociacija – industriją prižiūrinti institucija, gavo skundą iš kažkurio nario, tai yra, kažkurio gamintojo, kad buvo pažeistas Škotiško viskio įstatymas, apibrėžiantis, kad statinės, kuriose brandinamas viskis, privalo būti vientisos. Vadinasi, į jų vidų dėti kažko papildomai negalima. Johno Glaserio argumentas buvo tas, kad jei yra būdų, kaip pagerinti škotiško viskio kokybę, jo skonius ir aromatus, bet tie būdai šiuo metu nėra legalūs, gal seną įstatymą reiktų keisti? Compass Box kompanijai buvo pagrasinta teismu ir prekyboje esantį The Spice Tree teko visą susigrąžinti – institucijos įtikinti nepavyko.

Po kurio laiko, šis viskis vėl sugrįžo į lentynas. Šį kartą, jo gamyba atitiko visas įstatymo eilutes. Siekdami išgauti tą patį skonio ir aromato profilį, jie statinės dangčius pagamino iš deginto prancūziško ąžuolo, kuris turėdamas sąlytį su viskiu, jo skoniui suteikia tą patį prieskoniškumą. Šio viskio skandalas pirmiausiai atkreipė viskio vartotojų dėmesį į Compass Box ir padaręs tai, parodė, kad tai yra eksperimentuoti nebijanti, moderni įmonė, iš kurios galima laukti daug įdomių dalykų ateityje.

Skaidrumo kampanija

Kitas didesnis skandalas, kur Johnas Glaseris ir jo Compass Box kažkurio iš narių buvo apskųsti Škotiško Viskio Asociacijai įvyko 2015 metais. Metų gale jie išleido du viskius: The Flaming Heart 5th Edition ir This Is Not A Luxury Whisky. Išleidę šiuos viskius, jie paskelbė ir tikslius jų receptus: iš kokių daryklų, kokiomis proporcijomis ir kokio amžiaus viskiai yra juose. Būtent paskutinis dalykas ir užkliuvo, nes pagal iki šiol galiojantį Škotiško viskio reglamentą ir Europos Sąjungos teisę, norint nurodyti gėrimo brandinimo laiką, galima skelbti tik jauniausią mišinio dalį. Paaiškėjo, kad mišinio dalių amžiaus nurodyti negalima visiškai, net ir atskirai nuo butelio, ką Compass Box ir padarė. Tai skambėjo išties absurdiškai ir taip skamba iki šiol. Įmonė pradėjo skaidrumo kampaniją, kuria siekė gauti galimybę skelbti visą norimą informaciją apie savo kuriamą produkciją. Prie jos prisijungė ir daugiau viskio gamintojų. Viskio vartotojai keičiasi, jie yra labiau išprusę ir nori žinoti apie savo vartojamus produktus kuo daugiau. Keista ir apmaudu, kad ne visi gamintojai turi teisę šią informaciją atskleisti ir patys to norėdami. Skaidrumo kampanija truko keletą metų ir paliko didelį pėdsaką viskio istorijoje. Nors įstatymas pakeistas nebuvo, bet kampanija privertė kitus viešinti daugiau, nei tai pastarieji darydavo iki tol. Vartotojų spaudžiami, šiandien ir didieji maišyto viskio namai skelbia gerokai daugiau informacijos apie jų mišinių sudėtį. Informacija, kurią dar visai nesenai žinodavo tik gamintojai ar dideli viskio entuziastai viskio būreliuose, dabar dažnai prieinama ir butelių etiketėse ar gamintojų svetainėse.

Etikečių dizainas

Iš krautuvės svečių elgesio matau, kad Compass Box viskių vaizdas patraukia svečių dėmesį. Tiek etiketės, tiek naudojami buteliai, paskui, žinoma, ir visa tai lydintis butelio turinys ir istorija. Nuo pat pirmų leidimų, Compass Box viskiai išsišoka iš bendro škotiško viskio vaizdo. Šiai dienai, ir kiti gamintojai į dizainą žiūri gerokai liberaliau ir nustebinti tampa vis sunkiau, tačiau keletą dešimtmečių atgal, toks butelių dizainas atrodė iššaukiančiai. Johnas pasakoja, kad kurdamas pirmų leidimų dizainą siekė, kad jie atrodytų taip, kaip joks škotiškas viskis neatrodė iki tol. Kalbant apie Hedonism, kai kam galėjo būti šokas, kad škotiško viskio butelio etiketėje jie vaizdavo moterį. Tai buvo iki tol neregėtas dizainas sprendimas, kad ir kaip keistai tai beskambėtų šiandien. Nuo tada pasaulį išvydo daugybė įvairių leidimų. Daug jų pasirodė ribotais tiražais, kai kurie leidžiami nuolatos. Bet kiekvienas jų turi savo nepaprastą istoriją ir vaizdą, kiekvienas jų vertas į jį įdėto darbo ir energijos.

Kas laukia ateityje?

Galime džiaugtis, kad kompanija auga. Ji tikriausiai niekada netaps didžiausia Škotijoje, galų gale jos tikslas nėra toks – ji siekia šio šalies viskį padaryti įdomesniu. Jau kurį laiką, ji perka ne tik brandintus, jau viskio kūrimui tinkančius viskius. Kurį laiką Compass Box keliauja po jiems patinkančias daryklas, perka jose ką tik distiliuotą viskį, pila jį į jiems patinkančias statines ir laukia, kol tas viskis brandinasi. Tas viskis jau dabar tampa naujų leidimų dalimi ir neabejoju, kad taps daugybe puikių naujienų ateityje.

Compass Box kompanija prasidėjo su Johno Glaserio idėja pakeisti škotišką viskį, parodyti kitas jo puses, įnešti naujų vėjų į industriją ir padaryti ją patrauklesne. Be jokios abejonės, per tuos metus škotiškas viskis ženkliai pasikeitė. Kiek prisidėjo Johnas Glaseris ir Compass Box? Manau, kad gana daug. Ir su tuo sutiks daug viskio žinovų, nes jau ne vienus metus, Johnas Glaseris yra laikomas vienu įtakingiausių žmonių škotiškame viskyje. Ir kalbu ne tik apie šiuos laikus, bet ir visą, daug šimtmečių skaičiuojančią šalies viskio istoriją. Tad kai kitą kartą rankoje turėsite taurelę su mėgstamiausiu Compas Box viskiu, kviečiu prisiminti kompanijos šūkį ir juo vadovautis: „Above all, share and enjoy“!

Linkėjimai,
Kęstutis