Kuo skiriasi škotiškas ir airiškas viskis?

Kuo skiriasi škotiškas ir airiškas viskis? Ar tikrai airiškas viskis yra „švelnesnis“? Ar visas škotiškas viskis ir dūminio skonio, o airiškas ne? Į šiuos ir kitus, panašius klausimus, pasistengsiu atsakyti šiame tekste. Čia kris vienas kitas mitas ir stereotipas. O atsakymai nebus tokie jau lengvi, kaip kažkam gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Apibrėžimai

Pirmiausiai, airiškas viskis turi būti pagamintas Airijoje, škotiškas Škotijoje. Airiai savo viskį vadina Irish whiskey, škotai savo viskį vadina scotch whisky. Antra, tiek vienas, tiek kitas, turi būti brandintas mažiausiai tris metus. Čia airiai juokauja, kad škotai privalo brandinti mažiausiai tris metus, o airiai tris metus ir vieną dieną. Kur brandintas? Škotai gali naudoti tik ąžuolo statines, o airių viskio gamintojai turi daugiau laisvės ir gali naudoti ne tik ąžuolo medieną (airiškas įstatymas sako „wooden“ – medžio statinėse), nors tai daro gana retai. Taip yra ir dėl to, kad ąžuolo mediena visapusiškai tobuliausiai tinka viskio brandinimui. Apie viskio brandinimą plačiau galite skaityti ČIA. Abiejose šalyse statinių tūris negali viršyti 700L., abiejose šalyse jokių priedų viskiuose būti negali, išskyrus E150A karamelę spalvos koregavimui. Apie šį gamybos proceso etapą plačiau galite skaityti ČIA.

Airiško ir škotiško viskio rūšys

Škotiškas viskis: single malt (Glenfarclas 12 YO), single grain, blended (Glasgow Blend), blended malt (Elements of Islay Bourbon Cask) ir blended grain (Hedonism).
Airiškas viskis: single malt (Teeling Blackpitts), single pot still (Teeling Single Pot Still), single grain (Teeling Single Grain) ir blended (Teeling Small Batch).

Tiek škotai, tiek airiai daro salyklinius (single malt), grūdinius (single grain) ir maišytus (blended) viskius. Škotai atskirai išskiria maišytus salyklinius ir maišytus grūdinius. Airiai maišyto viskio kūrimui naudoja du arba visus tris savo „single“ viskius.
Didžiausias šioje vietoje skirtumas tarp airiškų ir škotiškų viskių, yra single pot still viskis, kuris daromas tik Airijoje. Pagal apibrėžimą, jame turi būti mažiausiai 30% daigintų, 30% nedaigintų miežių, o šalia jų gali būti naudojami ir kiti nedaiginti grūdai.

Whiskey ir whisky

Anglų kalboje žodis viskis yra rašomas dviem būdais: „whiskey“ arba „whisky“. Iš esmės, abu žodžiai reiškia tą patį. Yra legenda, kad airiai 19 a. pabaigoje pradėjo rašyti „whiskey“, norėdami skirtis nuo Škotijos viskio gamintojų. Tačiau tai darė ne visi ir darė gana ilgai, todėl praėjusio amžiaus airiško viskio reklamose buvo galima matyti tiek „whisky“, tiek „whiskey“. Šiuo metu, beveik visų Airijos viskių etiketėse rašoma „whiskey“, nors to daryti įstatymiškai neprivaloma. Pavyzdžiui, Waterford darykla savo viskius vadina „whisky“. Amerikiečiai dažniausiai savo viskius vadina „whiskey“, kaip airiai. Tačiau yra daug gamintojų, kurie rašo „whisky“. Prievartos nėra. Škotai ir kanadiečiai visada rašo „whisky“, juos tai daryti įpareigoja šalių įstatymai. Likęs pasaulis dažniausiai renkasi škotiškąjį rašymo būdą.

Airiškas viskis yra švelnesnio skonio?

Mintį, kad airiškas viskis yra švelnesnio skonio nei škotiškas, girdime dažnai. Ar ši mintis teisinga? Ne visai, tik dalinai. Ji kyla iš to, kad dalis airiškų viskių yra distiliuota tris kartus. Čia, pirmiausiai, reiktų atkreipti dėmesį į žodį „dalis“. Tris kartus distiliuoti jie toli gražu ne visi, o jei kalbame apie maišytus viskius, triguba distiliacija čia turi dar mažesnę įtaką, nes didžioji dalis mišinio paprastai bus grūdinis viskis – toks, kaip ir škotiškuose maišytuose viskiuose.  Be to, kai kurie Škotijos viskio gamintojai distiliuoja savo viskius tris kartus, nors dauguma du. Antra, viskio skonis priklauso ne tik nuo distiliacijos kartų, jis susideda iš daugiau faktorių. Tris kartus distiliuotas viskis gali būti aštraus, pikto skonio, du kartus distiliuotas viskis gali turėti švelnų, vaisišką skonį. Ir atvirkščiai.

Visi škotiški viskiai turi dūmo skonį? Airiški viskiai neturi?

Čia kitas, dažnai sutinkamas stereotipas. Tiek airiai, tiek škotai, kaip kuro šaltinį naudodavo džiovintas durpes, todėl dūmų, durpių skonius ir aromatus turintys viskiai buvo, yra ir bus daromi abiejuose šalyse. Taip, tokių škotiškų viskių šiuo metu yra daugiau, tačiau ir paties škotiško viskio yra šiai dienai padaroma daug daugiau, dėl to ir įvairovė yra didesnė. Nei vieniems, nei kitiems nėra privaloma grūdus džiovinti durpių dūmuose, tai yra kiekvieno gamintojo sprendimas. Iliustracijai, Teeling Blackpitts Cask Strength „Big Smoke“  yra stiprius dūmo skonius ir aromatus turintis airiškas viskis, o Glenfarclas 10 YO jų neturi visiškai.

Tai kuris viskis yra geresnis?

Atsakymas labai paprastas – tas, kuris jums labiau patinka. Bet kaip jau apžvelgiau viršuje, airiškas ir škotiškas viskis turi daug panašumų ir ne tiek daug skirtumų, todėl kalbant apie šių šalių viskius, nelabai išeitų vienam ar kitam priskirti universaliai galiojančius bruožus. Nebent tai, kad vienas yra daromas Škotijoje, kitas Airijoje.
Airija kartu su Škotija yra laikoma viskio istorijos lopšiu. Šiai dienai, Škotijoje viskio padaroma gerokai daugiau, tačiau Airija vejasi. Ten jau apie dešimtmetį tęsiasi industrijos atgimimas, todėl airiškų viskių daugėja, įvairovė plečiasi.
Ką galėčiau pasiūlyti išsinešti iš šio teksto? Nesivadovauti stereotipais pagal šalis, o prieš perkant ar ragaujant škotišką ar airišką viskį pirmiausiai pasigilinti į tai, kokia darykla jį distiliavo ar sumaišė, kokiose statinėse jis buvo brandintas, kokios kategorijos tai viskis? Šie dalykai jums gali pasakyti gana daug, kai šalis pasakys nedaug, o kartais gal net suklaidins, nežinant kitų detalių.

Ir, abiem kalbom, Slàinte!

Linkėjimai,
Kęstutis