Koks romas geriausias arba kaip išsirinkti romą?

Kaip išsirinkti romą? Koks romas yra geriausias? Kokį romą dovanoti romo mėgėjui ar pradedančiam ragautojui? Šie ir panašūs klausimai kyla daugeliui, atsidūrus prie šio gėrimo lentynos. Juolab, gyvename laikais, kai romo pasiūla Lietuvoje yra didžiulė, jo rūšių, skonių įvairovė yra sunkiai aprėpiama. Šiame trumpame straipsnyje pasistengsiu pakonsultuoti, kad kitą kartą susidūrus su panašiu klausimu, būtų nuo ko atsispirti ir pasirinkimą padaryti teisingą. Taip pat sulaužysiu keletą stereotipų ir dažnai sutinkamų neteisingų įsivaizdavimų apie šį gėrimą.

Kas yra romas?

Pirmiausia apsibrėžkime, kas yra romas. Romas yra stiprus alkoholinis gėrimas, daromas iš cukranendrių. Jame negali būti jokių priedų, išskyrus keletą, kuriuos paminėsiu vėliau. Jei į romą yra dedami prieskoniai, vaisiai, uogos, legalią ribą viršijantis cukraus kiekis ar kiti priedai, toks gėrimas romu vadintis nebegali. Jis bus vadinamas Spiced Rum (prieskoninis romas) arba pagal Lietuvoje galiojančią ženklinimo tvarką – spiritinis gėrimas. Pavyzdžiui, Dad Joke Spiced Rum, Dad Joke Salted Caramel & Banana Spiced Rum. Šios rūšies gėrimų prekybos tinklų lentynose yra itin daug, todėl supainioti jį su tikru romu yra visai nesudėtinga. Nesakau, kad šie gėrimai yra blogi, tiesiog tai yra kiek kita gėrimo rūšis. Išgauti skonius nededant priedų yra gerokai sudėtingiau, brangiau ir reikalauja gerokai daugiau gebėjimų nei juos dedant.

Kokie priedai gali būti dedami į romą? Priedas numeris vienas yra maistinė karamelė (E150a). Ji dedama spalvai koreguoti. Reikia iškart pastebėti, kad ne visi gamintojai ją naudoja. Skonio ji niekaip nekeičia, bent tiesiogiai, tačiau keičia gėrimo spalvą. Kitas priedas – cukrus. Vėl iškart reiktų pastebėti, kad jį deda toli gražu ne visi gamintojai ir romas be cukraus šiuo metu yra dažnai vertinamas, kaip aukštesnės kokybės, nei romas su cukrumi. Nuo 2021 m. gegužės 25 d. Europos Sąjungoje galioja reglamentas, kuris apibrėžia, kad cukraus kiekis rome negali viršyti 20 gramų litre. Jei kiekis yra didesnis, tas gėrimas nebegali vadintis romu ir tampa spiritiniu gėrimu.

Kokios yra romo rūšys ir kokio skonio tikėtis jas renkantis?

Šie klausimai kiek sudėtingesni, tačiau pabandysiu atsakymus išdėlioti paprastai. Kodėl jie sudėtingesni? Pasaulyje nėra vienos universalios romo kategorizavimo sistemos. Yra keletas sistemų, tačiau nei viena jų nesudėlioja visų pasaulio romų į rėmus. Nupasakosiu dvi, kurios yra dažniausiai matomos įvairiose knygose, bloguose ar apžvalgose. Viena jų – turi prasmę, kita tik retais atvejais (nors su ja tikriausiai pradėję domėjimąsi šiuo gėrimu susidursite pirmiausiai). Pradėsime nuo pastarosios.

Romo skirstymas pagal spalvą

Dažnai rasite įvardijamas tokias romo kategorijas pagal spalvą: baltas, auksinis, tamsus. Jei romas TIKRAI yra brandintas medžio statinėse, tuomet šis skirstymas turi prasmę. Baltas bus nebrandintas, auksinis bus greičiausiai brandintas trumpiau arba po brandinimo bus filtruotas (tas pats gali būti ir su baltu romu), o tamsusis romas turėtų būti brandintas iš šių ilgiausiai. Tačiau tai ne visada yra tiesa, ypač kai kalbame apie paprastesnius, pigesnius romus. Kaip rašiau anksčiau, į romą leidžiama dėti karamelę, kuri baltą romą gali padaryti tamsiu. Skonio tai visiškai nepakeis, tačiau vizualiai jis atrodys brandintas ąžuolo statinėse ir dėl to jo tikėsimės ten rasti daugiau. Buvau truputį rašęs šia tema apie viskį, esmė būtų tokia pati. Galite tekstuką perskaityti ČIA. Kokia išvada? Spalva mums dažniausiai apie skonį ir aromatą nieko nepasako. Nebent butelio etiketėje pamatysite, kad tas romas yra išpilstytas natūralios spalvos. Tokiu atveju, tikėtina, jis bus turtingesnio skonio ir aromato.

Romas pagal kilmės šalį

Šis skirstymas, bent mano subjektyvia nuomone, turi daugiausiai prasmės. Ypač kalbant apie romo skonius ir aromatus bei kokių jų butelyje galima būtų tikėtis. Nors iškart turiu užakcentuoti, kad šis skirstymas ne visais atvejais yra teisingas, tačiau teisingas jis yra dažniau nei neteisingas. Taip istoriškai susidėliojo, kad romą gaminti pradėjo europiečiai, tiksliau europiečiai naujakuriai Pietų ir Šiaurės Amerikose, Karibų jūros salose. Ten jie kėlėsi iš įvairių šalių, atsinešė savo savitas kultūras, pomėgius, gyvenimo būdą ir gėrimų gamybos tradicijas. Naujuose kraštuose savo turimas žinias jie panaudojo kurti gėrimus iš ten esančių žaliavų. Taip skirtingų šalių naujakuriai distiliuotojai suformavo keletą, pusiau oficialių romo stilių ir jie nemaža apimtimi veikia iki šiol.

Ispaniškas stilius

Buvusiose Ispanijos kolonijose susiformavo švelnesnio ir lengvesnio skonio romo tradicija. Šiandien didžioji dalis ten daromo romo yra distiliuojama koloniniais distiliavimo įrenginiais, dėl to jo skonis yra švelnesnis, lengvesnis. Kitas svarbus dalykas – šio stiliaus romo rūšys dažniau nei kitos turi pridėtinio cukraus, todėl gali būti saldesni. Kuba, Panama, Venesuela, Dominikos Respublika, Nikaragva. Šio stiliaus romo butelio etiketėje ispaniškai gėrimas bus vadinamas „RON“. Štai keletas pavyzdžių. Šis Diplomatico turi pridėtinio cukraus, Panamos romas neturi ir jo saldumas yra natūralus.

Britiškas stilius

Buvusiose britų kolonijose romas dažniau bus kiek griežtesnio, sunkesnio, kompleksiškesnio skonio. Šio stiliaus romas dažniau nei ispaniško stiliaus distiliuojamas puodiniais distiliatoriais, panašiai kaip salyklinis viskis. Šiame stiliuje dėti pridėtinį cukrų nėra įprasta praktika. Britiško stiliaus romo meka galima būtų vadinti Jamaikos salą, kuri turi savitą gamybos istoriją. Ten daromi romai dažnai bus ypač turtingo ir išraiškingo skonio. „Hampden Estate“ yra tikra, šiuo metu kylanti to stiliaus žvaigždė. Britiško stiliaus romo butelio etiketėje angliškai gėrimas bus vadinamas „RUM“.

Prancūziškas arba agricole stilius

Esminis šio stiliaus romo skirtumas nuo kitų yra žaliava. Jis yra daromas iš cukranendrių sulčių. Praktiškai visi likę pasaulio romai yra daromi iš cukranendrių melasos arba medaus. Bet šiame tekste į gamybos niuansus nesileisime, tai padarysime kitą kartą. Agricole romą lietuviškai būtų logiška vadinti žemdirbių romu. Jis paprastai daromas Prancūzijos užjūrio regionuose, žymiausias jų yra Martinika. Jo skonis skirsis nuo kitų: žolė, žalios daržovės ir žali vaisiai, citrusiniai vaisiai, minerališkumas. Šio stiliaus romas tikrai ne kiekvienam, po teisybei, jie populiariausi Prancūzijoje, kitur jie nėra masiškai mėgstami. Prancūziško stiliaus romo butelio etiketėje prancūziškai gėrimas bus vadinamas „RHUM“.

Navy arba jūreiviškas romas

Šis romo stilius buvo sukurtas Karališkajame britų laivyne. Iki pat 1970 m. liepos 31 d. jo laivuose buvo duodamas kasdienis romo davinys. Laivai plaukiojo įvairiuose regionuose ir juose pirkdavo romą šiam daviniui. Taip susiformavo tradicija, kad daviniui skirtas romas buvo maišomas iš skirtingų daryklų, kartu ir šalių bei stilių romo. Natūralu, kad didžioji dalis ten buvo britiško stiliaus romas, tačiau maišant skirtingose vietose daromą romą, jų skoniai skyrėsi ir sudėliojo unikalų stilių. Šiuo stiliumi daromas, tačiau oficialiai taip nesivadinantis yra Black Tot romas.

Kitų šalių stiliai

Ne visada galėsime romą įdėti į anksčiau išvardintas kategorijas. Pavyzdžiui, Amrut Two Indies romai, kurie yra kuriami maišant indišką ir Karibų romą. Shakara romas, kuris techniškai arčiau ispaniško, tačiau kažkiek jame galima rasti ir britiško stiliaus romo bruožų.

Klairinas

Tai yra Haityje daromas romas. Kiek plačiau apie jį rašęs buvau ČIA. Jei trumpai, pagal savo gamybos technologijas jis panašus į žemdirbių romą, tačiau skonių ir aromatų įvairovė jame kiek didesnė. Įtiks toli gražu ne kiekvienam.

Stilių apibendrinimas

Ši klasifikacija galios tikrai ne visada. Pavyzdžiui, yra daryklų, kurios gali daryti ir sunkaus, ir lengvo skonio romą. Bet šios klasifikacijos principai dažniau galios nei ne ir renkantis romą turėtų jums padėti.

Galiausiai, kokį romą rinktis?

Spalva. Jei etiketėje nenurodyta, kad spalva natūrali, šį aspektą vertinant skonį galite ignoruoti. Jei nurodyta, kad spalva natūrali, tada tamsesniame rome galite tikėtis daugiau skonio, ąžuolo, prieskoningumo.

Ispaniškas stilius. Jei norite lengvo, švelnesnio skonio, rinkitės romą iš ispanakalių kraštų. Jei turės pridėtinio cukraus, bus saldesnis. Jei neturės, bus mažiau saldaus, tačiau, tikėtina, lengvo skonio. Jei cukraus rome nėra, gana dažnai tai bus nurodoma etiketėje.

Britiškas stilius. Šio stiliaus romas paprastai bus turtingesnio, ryškesnio, kompleksiškesnio skonio. Jamaikos romas įtiks toli gražu ne visiems. Jį žmonės arba dievina, arba jo nekenčia.

Prancūziškas stilius. Jis patinka prancūzams, lietuviams patinka retai. Todėl jei, tarkime, renkatės romą dovanų, tokį dovanoti būtų rizikinga.

Ir pabaigai, koks romas geriausias?

Geriausias romas yra tas, kuris jums labiausiai patinka 🙂

Linkėjimai,
Kęstutis Bingelis